24 rugsėjo 2014

Tik apie žodį

Ieva Dunajevaitė-Narmontienė

Žodis atrodo galingas. Gal kartais net per daug. Ypač dirbant šį darbą. Netgi galvoju, kad perdėtą dėmesį žodžiui būtų galima pavadinti komunikacijos srityje dirbančių žmonių bruožu.
Gal dėl to, kad pirmąsias pamokas šiuo klausimu gavau būtent iš jų. Prisimenu save dar žurnalistinės karjeros pradžioje parašiusią straipsnį apie finansų tvarkos pokyčius – pasirodžius publikacijai, sulaukiau tos įstaigos atstovo spaudai (tuo metu tai buvo itin reta ir egzotiška pareigybė) skambučio, išaiškinančio ne vietoje įsiterpusio žodelio „tik“ esminę reikšmę. Sutikau, kad taip, jis šiuo atveju sukūrė reikšmingą skirtumą. Ir nuo to laiko turiu lengvą alergiją šiam žodelyčiui. Netgi galiu pasakyti, kad vengiu jį vartoti, kaip ir tokius parazitus kaip „labai“ ar „unikalus“.


Yra ir kita šios istorijos pusė. Kai itin giliniesi į kiekvieno žodžio reikšmę, ir visi jie tampa labai svarbūs, dingsta bendros teksto tėkmės pojūtis. Tuomet norisi grįžti į pradedančio raštininko laikus, kai kiekvienas tekstas buvo geras – nes tikras ir tavo.


Ir, kita vertus, gerbiu žanrus ir žaviuosi autorių gebėjimu laviruoti būtent jiems skirtuose rėmuose. To vis labiau norisi rašant daug tekstų – kai jaunatviškos ambicijos tekste realizuoti savo vienintelio unikalų stilių pradeda nebedominti net savęs paties. Tada prisimenu posakį „teksto malonumas“, kuris, nesigilinant į jį sukūrusio literatūros teoretiko motyvaciją, atsiranda tada, kai skaitydamas jauti, kad rašyti tekstą buvo malonu ir autoriui. Ir tai primena šypseną, jaučiamą net kalbantis telefonu. Tad leiskite man jums nusišypsoti. Šįkart tarp eilučių. Ir palinkėti malonaus skaitymo begaliniame tekstų sraute.


Su malonumu


Ieva Dunajevaitė-Narmontienė

Daugiau informacijos :

Esame viena labiausiai patyrusių komunikacijos konsultantų agentūrų Lietuvoje
Strategija. Įgyvendinimas. Rezultatas.