24 vasario 2014

​Ruošiamės interviu: 5 patarimai prieš pradedant pokalbį

VRP blogas

Žiniasklaidos dėmesys! Jo siekiame kasdien dirbdami ryšių su visuomene srityje ir konsultuodami įmones bei organizacijas. Ir štai ji, ilgai lauktoji akimirka – žurnalistai mums skambina bei prašo pakomentuoti aktualią temą, mūsų organizacijos veiklą ar paskelbtą žinią. Vis dėlto, neretai tenka girdėti, kad pasikalbėję su žiniasklaidos atstovais, pranešėjai lieka šiek tiek nusivylę. „Pasakiau visai ne tai, ką norėjau“. „Žurnalistai kur kas didesnį dėmesį skyrė ne patiems svarbiausiems dalykams“. „Buvau ne taip suprastas“, ‒ šios ir panašios mintys kartkartėmis nuskamba po pokalbio su žiniasklaida.
Geroji žinia ‒ yra keli paprasti patarimai, kurie interviu gali padaryti žymiai efektyvesnį. Šiek tiek laiko bei pasirengimo, ir rezultatai gali būti žymiai geresni.


1. Susitarkite dėl laiko. Rašytojas Markas Tvenas yra pastebėjęs, kad parengti gerą improvizuotą kalbą trunka tris savaites. Suprantama, operatyviai dirbančiai žiniasklaidai informaciją būtina gauti kuo greičiau, tad tiek laiko pasirengimui mes greičiausiai neturėsime. Vis dėlto, net ir puikiai išmanydami temą, kuri domina žiniasklaidos atstovus, turėtume skirti kelias ar keliolika minučių ir tinkamai pasiruošti ją komentuoti: susikaupti, dar kartą apgalvoti savo argumentus ir poziciją, įvertinti kitas svarbias aplinkybes. Tai ypač svarbu, jeigu su žurnalistais tenka bendrauti ne itin dažnai. Todėl sulaukę skambučio ir prašymo pateikti komentarą, susitarkite su pašnekovu tikslų pokalbio laiką ir pasiruoškite laukiančiam pokalbiui. Beje, gerbkime susitarimą ir kolegų žurnalistų darbą – paskirtu laiku, kaip ir žadėjome, pateikime savo komentarą ir atsakykime į klausimus.


2. Sužinokite daugiau. Mūsų, „VRP Hill+Knowlton Strategies” komunikacijos konsultantų, požiūriu, interviu sėkmei įtakos turi trys veiksniai: kontekstas (kokiomis aplinkybėmis kalbame), turinys (ką kalbame) ir pateikimas (kaip kalbame). Konteksto išmanymas leidžia geriau įvertinti pokalbio aplinkybes ir jam pasiruošti. Kodėl ši tema aktuali ir kodėl būtent dabar? Kas apie tai buvo žinoma ir rašoma anksčiau? Kokiais papildomais duomenimis galėtume pagrįsti savo argumentus? Kas dar, be mūsų, pasisako šia tema? Galų gale, su kokiais žurnalistais rengiamės susitikti, kas jiems svarbu ir įdomu? Visa ši informacija labai praverčia rengiantis interviu.


3. Turėkite aiškią žinią ir poziciją. Аntrasis interviu sėkmę lemiantis veiksnys yra turinys. Kitaip sakant, žinia, kurią siekiame perduoti žiniasklaidai, o per ją – mūsų klausytojams. Žiniasklaidos atstovai su mumis susitinka ne šiaip sau ‒ jiems reikalinga žinia, informacija. Jei pranešėjas jos aiškiai nepateikia, jo ar jos pozicija neaiški, žurnalistams greičiausiai teks patiems interpretuoti pašnekovo žodžius. Tokiais atvejais dažnai vėliau ir pasigirsta nusiskundimų, esą, „aš visai ne tai norėjau pasakyti“. Ruošdamiesi interviu, gerai apgalvokite savo žinias ir poziciją. Mes siūlome tokį pratimą: pabandykite savo mintis išreikšti trimis sakiniais per trisdešimt sekundžių. Pavyko? Valio, tuomet greičiausiai jūs jau tiksliai žinote, ką norite pasakyti.


4. Apgalvokite klausimus. Žurnalistas (-ė) uždavė netikėtą, iš vėžių išmušantį klausimą? Nesitikėjote ir sutrikote, nors ir turėjote visą informaciją, reikalingą atsakymui pateikti? Būna ir taip. Nors visų galimų klausimų numatyti, ko gero, neįmanoma, skirti laiko ir pagalvoti, kas galėtų dominti žiniasklaidos atstovus – būtina. Ruošdamiesi interviu skirkite laiko apmąstymui, o ko gi jūs paklaustumėte žurnalisto vietoje? Kokios papildomos aplinkybės galėtų sudominti žiniasklaidą? Kokios informacijos jums dar trūksta ir kaip ją geriausiai pateikti? 


5. Repetuokite. Trečiasis svarbus veiksnys ‒ tai pateikimas, t.y. kaip jūs savo žinią išreiškiate. Sakome iš patirties: ta pati frazė gali skambėti vienaip užrašyta popieriuje ar besisukanti pranešėjo galvoje, ir visiškai kitaip, kai ištariame ją balsu. „Mintyse žinojau, ką noriu pasakyti, bet kažkodėl žodžiai liejosi visai ne tie“, ‒ tokių komentarų neretai išgirstame interviu pasibaigus. Todėl patariame savo svarbiausias žinias ar įžanginę kalbą surepetuoti pasakant ją balsu. Įpraskite prie savo balso skambesio. Atkreipkite dėmesį į sudėtingesnius žodžius, sąvokas ir formuluotes. Paprašykite artimųjų ar kolegų jus išklausyti ir pasidalinti įspūdžiais, kaip pasisakymas skambėjo klausantis iš šalies – ką suprato klausytojai, koks įspūdis jiems susidarė, kas buvo neaišku, perdėm painu? Visa tai pateiks vertingų įžvalgų rengiantis interviu 


Tinkamai pasirengus, pokalbis su žiniasklaida daugeliu atvejų bus ne tik įdomus, atsakingas, bet ir malonus bei abipusiai naudingas. O jeigu norėtumėte apie tai sužinoti daugiau ‒ visada maloniai prašome susisiekti su mumis.
Esame viena labiausiai patyrusių komunikacijos konsultantų agentūrų Lietuvoje
Strategija. Įgyvendinimas. Rezultatas.