25 lapkričio 2014

Pirmoji pagalba apnikus abejonėms dėl kalbos

Ieva Stankevičienė | VRP blogas

Per beveik aštuonerius darbo metus komunikacijos konsultacijų agentūroje kolegoms teko atsakyti nesuskaičiuojamą skaičių klausimų: „O ar galima taip sakyti?..“, „Ar taisyklinga rašyti?..“. Kolegoms padėti gera ir malonu, tačiau jeigu kartais manęs, įgijusios aukštąjį lietuvių filologės išsilavinimą, nebūtų šalia arba skaitantis šį tekstą nėra mano kolega, pasidalinsiu keliais neįtikėtinai naudingais įrankiais ir nuorodomis. Jie padės atsakyti bent jau į svarbiausius užduotus ir neužduotus klausimus kolegoms apie mūsų gimtąją kalbą.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainė – tarsi pirmosios pagalbos vaistinėlė


Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) interneto svetainė yra dažniausiai mano pasitelkiama pagalbinė priemonė iškilus su kalba susijusiems klausimams. Ją verta atsidaryti pirmiausia dėl Konsultacijų banko. Konsultacijų banke galite rasti atsakymus į daugelį klausimų dėl žodžių rašybos, skyrybos, semantikos, sintaksės, svetimžodžių atitikmenų ir kt. Paprastai kalbant, į Konsultacijų banko paieškos laukelį galima vesti žodį, linksnį ar skyrybos ženklą, apie kurio taisyklingą vartoseną norite sužinoti. Gal ir ne visus atsakymus rasite, bet bent jau dažniausiai pasitaikančios klaidos čia tikrai aprašytos. 


Konsultacijų banko aprašymai ne kartą yra padėję apsiginti nuomonę prieš abejojančius klientus, kai trūksta „paskutinio lašo“ – užrašo juodu ant balto ir kalbą norminančios institucijos vardo. Tarkim, kodėl kliento įmonės pavadinimo negalima rašyti didžiosiomis raidėmis ar sakyti „įtakojantys veiksniai“...


VLKK svetainėje turint laisvą minutėlę rekomenduočiau paskaityti „Nutarimus“. Taupydama Jūsų laiką pasakysiu, kad dažniausiai daromos rašybos klaidos, ko gero, yra tokios: brūkšnio ir brūkšnelio rašyba, sutrumpinimai ir skaičių rašyba. Dažniausios skyrybos klaidos – kablelių ir kabučių rašymas, apskritai tiesioginės kalbos skyrimas, taip pat jungtukų, ypač „bei“, vartojimas. Mano rekomendacija – atsispausdinti dokumentą „Privalomosios ir Pasirenkamosios skyrybos taisyklių gretinamasis variantas“ ir visada turėti šalia. Patikėkite, greitai jo atsiversti nebereikės!


Galbūt ir neprivaloma kaip „Tėve mūsų“ mokėti „Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“, bet žinoti, kad toks yra, maždaug kas jame minima – derėtų. Bėda ta, kad yra teorinė galimybė, jog už šių klaidų vartojimą viešuosiuose tekstuose (kokie yra visi mūsų rengiami) galima gauti 300–1500 litų baudą. Taigi gal verta dar kartą bent persiskaityti? 


Kalbos reabilitacija – „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“


Suvedėte žodį į VLKK Konsultacijų banką, o ten jo nėra. Tuomet gal jis taisyklingas? Jeigu taip, jis turėtų būti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (DŽ) – svarbiausiame norminamajame dabartinės bendrinės lietuvių kalbos žodžių rinkinyje. Svarbiausiame, kol nėra užbaigtas šiuo metu rengiamas „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“. Atkreipiu dėmesį, kad DŽ yra norminamasis žodynas, taigi kas čia aprašyta, visiškai taisyklinga vartoti, bet tik tomis reikšmėmis, kurios yra minimos. 


Kalbos vitaminai – „Lietuvių kalbos žodynas“
 
Tai, ko nėra „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, nebūtinai yra klaida. 11 milijonų lietuvių kalbos žodžių aprašyti „Lietuvių kalbos žodyne“, kai DŽ – apie 80 tūkst. Esminis šių žodynų skirtumas, kalbant paprastai – „Lietuvių kalbos žodynas“ apima ir tarmes. Tarminiai variantai ne visuomet yra tinkami bendrinės kalbos tekstams, tačiau nebūtinai klaida juos vartoti. 


Interneto platybėse tikrai yra ir daugiau įrankių, naudingų svetainių ir straipsnių tekstus rašantiems specialistams. Pasidalinau tais, kurie per visus tuos darbo metus buvo „efektyviausi“ – atsakė į daugiausiai klausimų per trumpiausią laiką. Tikiuosi, jie bus pravartūs ir tiems, kurie perskaitėte šį tekstą. Aktyvaus naudojimosi! Nebent norisi pakalbinti kolegą...


 
Esame viena labiausiai patyrusių komunikacijos konsultantų agentūrų Lietuvoje
Strategija. Įgyvendinimas. Rezultatas.