12 rugpjūčio 2016

Penki žingsniai, padedantys išlikti versle, net jei jūsų koldūnuose rado salmonelių

Mykolas Katkus | VRP blogas

​Per kelias tingias vidurvasario savaites Lietuvoje sugriuvo premium klasės prekės ženklas ir iš biznio buvo beveik išmestas nusipelnęs ir žinomas šaldytų produktų gamintojas. Ar galėjo būt kitaip? Galėjo. Žemesnis surašymas, ką reikėjo daryti, yra tiek akivaizdus, kad skiriamas labiau studentams ir sau pačiam, kad nepamirščiau.



 
Penki žingsniai, padedantys išlikti versle, net jei jūsų koldūnuose rado salmonelių
Pirma, krizės metu reikia suranguoti savo problemas. Kas labiausiai kenkia tam, ką darai? Jei žmonės skraidini lėktuvais - baisiausia yra nukristi, ir klientas niekada neatleis kompanijai, kurios skrydžių saugumas abejotinas. Jei saugai žmonių pinigus - klientai nori, kad jie nedingtų (apie bankranus gali papasakoti visi didieji Lietuvos bankai). Jei gamini ėdesį - alkanieji nenori apsinuodyti, žiauriai paprasta.


Šiuo atveju, regis, buvo nuspręsta, kad krizė yra rinkimai, tyrimai, J. Miliaus postas ir P. Gražulio santykiai su įmone bei įmonės komercijos vadove. Iš čia ir visa konspirologija, kratos ir verksmai. Tačiau nuo to, kad kas nors nešiojo kyšius arba rengė sąmokslą, koldūnų mažiau pirkti nenustos. Nes dabar iki paskutiniosios buvo elgtasi taip, kad P. Gražulio politinės svajonės ir draugai veterinarijoje „Judex“ rūpėjo labiau negu įmonės ateitis.


Antra, reikia sustabdyti kraujavimą ir pasiekti dugną. Tai, ką po uždelsimo už įmonę padarė prakybos tinklai (kurie atsidūrė šizofreniškoje situacijoje, kai rinkos reguliuotojas sako, kad koldūnai saugūs, o teisėsauga ir žiniasklaida skalambija, kad ne, nesaugūs). Taip, tam reikia:
a) viešai susijaudinti;
b) nuoširdžiai tikėti, kad esi nekaltas;
c) skubiai sustabdyti gamybą;
d) koldūnus išimti iš apyvartos;
e) paleisti darbuotojus atostogų;
f) atlikti visokeriopą vidinį ir išorinį tyrimą;
g) kreiptis į visas įmanomas nepriklausomas tarptautines laboratorijas.


Kuo greičiau tai padarysi, tuo bus geriau. Man jau bloga nuo to Tylenol atvejo citavimo, bet jis ir šį sykį visiškai akivaizdus.


Trečia, reikia suburti koaliciją. Darbuotojai, kurie gali bijo netekti darbo, įmonės kokybės vadovas, nepriklausomi ekspertai, maisto produktų rinka, pramonininkai, prekybininkai, ir, be abejo, politikai. Į konspirologiją veltis tikrai nereikia, bet labai jau daug toje istorijoje keistumų man į šiame tekste iškeltus klausimus dar niekas neatsakė: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/nesvarios-politikos-koldunai.htm Viena bėda - dabar į tuos keistumus niekas rimtai nežiūri.


Ketvirta - lawyer up. Bus daug viešų kaltinimų, daug sprendimų, daug ikiteisminio tyrimo medžiagos nutekinimų. Gyvename teisinėje valstybėje, ir visa tai kainuoja. Reikia žinoti savo galimybes, nebūtinai jomis naudotis. Būtų gerai, kad kažkokie geri teisininkai galvotų apie kompaniją, o ne apie jos savininką ar savininkus bei jų politines ambicijas. Aš suprantu, kad gavus įtarimus kyšininkavimu baisu. Bet įtarimai įtarimais, o atsakomybė prieš verslą ir koldūnų pirkėjus dar svarbesnė.


Penkta, perspektyvos nustatymas. Reikia nustatyti ko reikia, kad koldūnai vėl pasirodytų prekybos centruose: nepriklausomos laboratorijos, rabino, baltų staltiesių - ko? Ir reikia, kad tas laikas ateitų kuo greičiau, galimas dalykas - kartu su visuomenės nuomonės pasikeitimu. O štai nuo tyrimų rezultatų ir priklausys kaip sugrįžti. Vargu ar pavyks taip jau visiškai išsiteisinti ir rasti teroristą kaip „Tylenoliui“ (nors su tais politikais įvairiai būna). Greičiausiai - šiek tiek nuleidus galvą, bendradarbiaujant su reguliuotojais, pripažįstant kokią klaidą, bet tuo pat metu - akcentuojant visiškai akivaizdų faktą, kad nuo tų šlovingų 1996 įkūrimo ir P. Gražulio politinės karjeros piko metų dar nei vienas skaityti mokantis (ir todėl juos verdantis) žmogus „Judex“ koldūnais dar neapsinuodijo. 


Dabar šiek tiek apie brangiausią prekės ženklą. Čia patarti sunku, nes jis pats visiems pataria ir dažnai daro tai sėkmingai. Nebent tik vienas pastebėjimas: Andrius Užkalnis, regis, nuoširdžiai žavisi Donaldu Trumpu. Spėju, kad tai nebūtinai visai dėl politinių sumetimų, bet labiau nuoširdi profesinė pagarba supertroliams (kaip ir kokiam Zuokui ar Clarksonui) - dėl gebėjimo išlikti visuomenės nuomonės centre ir nuolat laimėti įvairias viešas kovas. O Trolis Donaldas turi tris taisykles, kurias naudoja ir Trolis Užkalnis:


• Niekada nesiteisinti ir neatsiprašinėti; 
• Visada duoti atgal; 
• Visada duoti atgal dvigubai;


Tai tokia strategija visiškai tinka kalbant apie viešosios erdvės figūrą, politiką ar juo labiau - apžvalgininką, uždirbantį pinigus gebėjimu pralinksminti vieną visuomenės dalį mirtinai įžeidžiant kitą visuomenės dalį. Taip susikūrė ir unikalus Užkalnio prekės ženklas, kuriam turinio šiek tiek įlieja ramesnė veikla: - žąsys, interviu ir knygos. Giriesi, perdedi, sulauki (ar imituoji) pasipriešinimą, tą pasipriešinimą padidini iki grotesko ir jį įveiki. Yuge!


Tačiau koldūnų verslas yra daug paprastesnis - prieš visa tai vardas pirmiausia turi užtikrinti maisto kokybę ir saugumą. Ir, kaip sakė buvęs CŽV direktorius apie Trumpo pašmaikštavimą apie Hillary Clinton nužudymą, jei žmonės tave ne taip suprato, tai čia tavo, o ne žmonių bėda.


Įrašas iš asmeninės M. Katkaus "Facebook" paskyros.







 

Daugiau informacijos :

Mykolas Katkus
Valdybos pirmininkas

Email: mykolas@vrp.lt
Esame viena labiausiai patyrusių komunikacijos konsultantų agentūrų Lietuvoje
Strategija. Įgyvendinimas. Rezultatas.