1 balandžio 2011

Lietuvos finansų anatomija: svarbiausia - saugumas

„Geriau žvirblis saujoj“, - ne veltui šis posakis šiandien taip mėgstamas – jis taikliai atspindi pagrindines Lietuvos visuomenės vertybines nuostatas, mūsų santykį su aplinka ir požiūrį į pinigus.
Tai patvirtinta ir neseniai pristatyti tyrimo „Lietuvos finansų anatomija ‘10“ rezultatai. Saugumas, stabilumas, nenoras rizikuoti ir atsargus tikėjimas geresne ateitimi – štai į ką reikia atkreipti dėmesį artimiausiu metu planuojant komunikaciją, reklamos ir rinkodaros strategijas ir netgi pardavimus.


Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Marketingo katedra, agentūros „SIC“ ir „BOX“, o taip pat ir mes esame šio tyrimo partneriai. Siekdami nustatyti, kaip krizę ištvėrė gyvybingiausia visuomenės dalis, apklausėme 1000 Lietuvos gyventojų, gaunančių vidutines ir aukštesnes pajamas, t.y. nuo 500 Lt vienam šeimos nariui per mėnesį. Apklaustųjų amžius - nuo 20 iki 65 metų, tokia grupė reprezentuoja didesnę dalį, 57 proc., visų Lietuvos gyventojų.


Ką gi atskleidė tyrimas „Lietuvos finansų anatomija 2010”? Sakytume, jis patvirtino seną gerą tiesą – svarbiausia vertybė krizės laikotarpiu yra saugumas. Kone du trečdalius, arba 58 proc. respondentų galima priskirti grupei, kuriai būdingas noras gyventi saugiai ir vengti bet kokios rizikos. Šiai grupei svarbios tradicijos. Jai svarbu, kad silpnieji būtų apginti, o valstybei čia tenka labai reikšmingas vaidmuo. Tokie į konservatyvumą ir atsidavimą kitiems orientuoti gyventojai nemėgsta išsišokti ir mano, kad būtina griežtai laikyt nusistovėjusios tvarkos, taisyklių ir įstatymų.


Maždaug penktadalis (~20 proc.) visuomenės yra orientuota į asmeninius pasiekimus. Jiems rūpi lepinti ir tobulinti save, vadovauti ir daryti įspūdį kitiems. Ir tik vienas iš dešimties lietuvių siekia būti kūrybiškas, išbandyti vis kažką naujo, pats priimti sprendimus ir atsakomybę už savo gyvenimą.


Matyti, kad sunkmetis daugelį žmonių paskatino labiau branginti tai, ką turi. Gyventojai iš naujo įvertino savo prioritetus, išmoko pasakyti „ne“ sau patiems, ėmė labiau vertinti tarpusavio pagalbą ir sąžiningą elgesį.


Verta pastebėti, kad didesnė pusė, 55 proc. respondentų konstatuoja pablogėjusią savo finansinę padėtį, ir ji daugumai gyventojų vis dar kelia didelį nerimą. Žinoma, kalbėdami apie ateinančius metus apklaustieji demonstruoja „nuosaikų optimizmą“ − penktadalis mano, kad situacija jų piniginėse artimiausiu metu gali pagerėti. Tačiau šiuo metu 4 iš 10 gyventojų finansinė padėtis kelia įtampą, ir dėl savo ateities jie jaučiasi neužtikrinti.


Kuo tyrimo rezultatai reikšmingi komunikacijos požiūriu? Atsižvelgdami į respondentų nuomonę ir visuomenėje vyraujančias nuotaikas, galime pastebėti kelias tendencijas.


1. Rizika? Ne, ačiū! Didelė dalis gyventojų yra linkusi vengti bet kokios rizikos finansų srityje, net jeigu ji ir žada papildomą uždarbį. Apie investavimą, inovatyvias bankines paslaugas šiuo metu reikia kalbėti itin atsargiai, nes gyventojai teikia prioritetą terminuotiems indėliams ir grynųjų laikymui „kojinėje“.


2. Taupau, kad gyvenčiau. Gyvenu, kad taupyčiau. Keturi penktadaliai apklaustųjų teigia taupantys jau dabar − taupantys „juodai dienai“, vaikų mokslui ar gydymuisi. Kelionės, hobiai ir kiti malonūs, bet ne patys reikalingiausi dalykai gali palaukti šiek tiek geresnių laikų. Dėl tokio požiūrio ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų komunikacija ir artimiausiu metu veikiausiai liks gana rimtas iššūkis.


3. Skaidriai, atsakingai, sąžiningai. Žmonės nori, kad su jais ir jų sunkiai uždirbtais ar sutaupytais pinigais būtų elgiamasi teisingai ir atsakingai. Tai ypač pasakytina apie bankų veiklą –gyventojams itin svarbu, kad jie būtų atvirai informuojami apie galimą paslaugos riziką, naudą ar jos stoką. Į tai būtina atkreipti dėmesį bendraujant su klientais, juolab, kad skaidrumo ir sąžiningumo poreikis tik auga. Prieš metus sąžiningumą palankiai vertinančių vidurkis buvo 46 proc., o šiemet jis pakilo iki 51 proc.


Čia verta pastebėti, kad pasaulinė finansų krizė ir užsienio bankų griūtys Lietuvos gyventojų pasitikėjimo šiomis finansų institucijomis nepakirto. Mūsų šalies visuomenė toliau pasitiki bankais, tik jei anksčiau pasitikėjimas buvo siejamas su banko dydžiu, tai dabar gerokai svarbesnis elgesys su klientu konkrečioje situacijoje, atsižvelgimas į kliento padėtį ir lūkesčius.


4. Svarbiausia – saugumas. Akivaizdu, kad jei pagrindiniai žmogaus prioritetai yra saugumas ir stabilumas, raginimus leistis į įdomius, bet rizikingus nuotykius jis bus linkęs praleisti pro ausis. Taigi artimiausiu metu galime tikėtis, kad stiprinti reputaciją geriausiai seksis tiems, kurie bus rūpestingi, atsakingi ir supratingi savo klientams, padės pasirūpinti jų ir artimųjų saugumu. Beje, kaip rodo mūsų patirtis, daugelis šių dalykų veiksmingi visais laikais.

Daugiau informacijos :

Mindaugas Ardišauskas
Generalinis direktorius

Email: mindaugas@vrp.lt
Esame viena labiausiai patyrusių komunikacijos konsultantų agentūrų Lietuvoje
Strategija. Įgyvendinimas. Rezultatas.