20 spalio 2015

Lengvas būdas sužinoti, kas apie jus kalbama socialinėje medijoje

Jolita Katkutė | VRP blogas

Įvairių žiniasklaidos kanalų - televizijos, radijo, spaudos, naujienų portalų, − monitoringas dažnai įprastas veiksmas  ar paslauga, norint sužinoti, kas viešai kalbama apie įmones, organizacijas, prekės ženklus ar mums aktualiomis temomis. O ar kada pagalvojote apie socialinės medijos monitoringą?
Lengvas būdas sužinoti, kas apie jus kalbama socialinėje medijoje
Juk socialinė medija būtent ir skirta bendravimui – neužtenka tiesiog rašyti, įkelti nuotraukas ar dėti nuorodas. Būtina reaguoti į tai, ką sako auditorija, matyti, ką ta pati auditorija apie kalba apie jus, jūsų įmonę ar prekės ženklus savo paskyrose. Tad ką daryti ir kaip nepasimesti informacijos sraute?
 
Pirmiausia, žinoma, galima kreiptis į žiniasklaidos monitoringo paslaugas teikiančias įmones Lietuvoje ir socialinių tinklų monitoringą gauti netgi realiuoju laiku. Galima išmėginti kitų sukurtas paslaugas kaip pavyzdžiui „Hootsuite“, „Radian 6“ ar kitas. Tiesa, norint naudotis visomis šių stebėsenos įrankių funkcijomis, už tai taip pat teks sumokėti.
 
Arba galima išbandyti keletą paprastų sprendimų, kurie galbūt neveiks taip gerai, kaip monitoringo įrankiai, bet neturint finansinių resursų tikrai pagelbės. Todėl siūlome kelias nemokamas priemones, kurios leis kasdien greitai ir nemokamai atlikti prekės ženklo ar įmonės monitoringą socialinėje erdvėje:


1. „Facebook“ sąrašai (ang. Lists). Būtina išmėginti, jei naudojatės „Facebook“ socialiniu tinklu. Kuo jie naudingi? Čia galite susidaryti sąrašus pagal tam tikras temas ir sekti ta tema kalbančių asmenų ar „Facebook“ puslapių naujienų srautus. 
Paprastas pavyzdys – manęs dažnai kolegos klausia, kur surengti klientų renginį, kur nusivesti vakarienės atvykstančius tėvus ar tiesiog kur papietauti su draugais. Vietų tiek daug, kad kartais kai kurias pamiršti. Tam turiu „Facebook“ sąrašą – atsidarau jį ir, peržiūrėjusi išsaugotas vietas, greitai žinau, ką kolegai pasiūlyti.
 
Kitas variantas – „Facebook“ esantys visuomenės nuomonės formuotojai. Jiems taip pat sukurtas atskiras sąrašas, tad greitai galiu pažiūrėti, ar jie tądien ką nors rašė apie mano klientus ar man įdomiomis temomis. Tam nereikia atsiversti kiekvienos paskyros atskirai – sąraše turiu atskirą „išgrynintą“ naujienų srautą. Paprasta ir, svarbiausia, veikia.


Savo sąrašus galima susikurti čia: https://www.facebook.com/bookmarks/interests
 
2. „Google Alerts“. Senas kaip pasaulis, bet vis dar neprastai veikiantis. „Google Alerts“ – lyg automatizuotas paieškos įrankis. Jis veikia labai paprastai: įvedate raktažodžius, apibūdinančius temą, kurią norite  stebėti, nustatote, kaip dažnai pageidaujate ataskaitų apie raktažodžių paminėjimą internete ir viskas – nustatytais terminais (kasdien, kartą per savaitę ar kaskart, kai tik pasirodo paminėjimas) į jūsų el. pašto dėžutę įkrenta pranešimas. Visiškai nemokamai.


Kuo naudinga? Galite stebėti, ką internetai kalba apie jus, galite ieškoti (tiksliau ieškoti nereiks, viską gausite laišku) temų, straipsnių ar idėjų, apie ką rašyti savo bloge ar publikuoti „Facebook“ paskyroje. Keli nustatymai, teisingai parinkti raktažodžiai ir jūs jau žinote, ką apie jus kalba. 


3. „Twitter“ sąrašai. Socialinio tinklo „Twitter“ vartotojai, kaip ir „Facebook“,   gali susikurti atskirus sąrašus (grupes) su kitais „Twitter“ vartotojais, kuriuos norite sekti pagal atskiras temas. Tuomet įsijungę sąrašą iš karto matysite tik jame esančių vartotojų įrašus.
 
Vėlgi, galite sekti, apie ką kalba nuomonės formuotojai, galite ieškoti idėjų įvairiomis temomis − pavyzdžiui, susikurti „ecolife“ sąrašą, sudėti apie ekologiją kalbančius ir, norėdami parengti ta tema straipsnį, tiesiog peržiūrėti, ką jūsų sąraše esantys žmonės apie tai kalbėjo paskutiniu metu. Taip pat galite sekti aktyvistus ir nuomonės formuotojus bei greičiau pastebėti, jei jie įrašuose pamini jūsų įmonę ar kalba jums aktualia tema.
 
 
4. Grotelinių žymių (angl. hashtags) naudojimas ir jų stebėjimas. Na taip, „Facebook“ tinkle aktyviosios žymos dar neveikia taip gerai, kaip norėtųsi, bet „Twitter“ ir „Instagram“ (pastarasis tinklas  darosi vis populiaresnis ir svarbesnis prekės ženklų komunikacijai) hashtagai veikia puikiai. Komunikacijoje įveskite savo aktyvią žymę, sekite ją, stebėkite pagal žymas, apie ką jūsų tema kalba vartotojai − pastarieji apie jus gali kalbėti jums to nežinant ir netgi panaudoti grotelinę žymę su jūsų prekės ženklo ar įmonės pavadinimu. Taip galėsite reaguoti į vartotojų kuriamą turinį, atsakyti į jų klausimus, nusiskundimus ar pagyrimus. 


Aš tikrai žinau, kad daugelis visus šiuos itin paprastus monitoringo būdus žinote. Bet ar tikrai nepamirštate ir naudojate? Naudokite − pamatysite, pravers!


 
Esame viena labiausiai patyrusių komunikacijos konsultantų agentūrų Lietuvoje
Strategija. Įgyvendinimas. Rezultatas.