27 sausio 2015

Ką sakau, kai kalbu apie savo darbą

Ieva Stankevičienė | VRP blogas

Ką sakau, kai kalbu apie savo darbą draugams, pasakysiu ir potencialiems kolegoms – šiuo metu kaip tik vieno ieškome. Beje, nieko neprašoma – tiesiog taip pažymėdama savo aštuonerių metų darbo agentūroje sukaktį. Manęs neretai klausia, kodėl aš tiek metų veriu tos pačios agentūros duris. Atsakymas paprastas – man vis dar įdomu.
Ką sakau, kai kalbu apie savo darbą
Įdomu ne dėl to, kad kasdien man būtų metami iššūkiai po kojomis ir aš juos dalgiu šienaučiau. O titulus kabinčiausi į garbės lentą, kad primintų nuverstus kalnus ir įkvėptų naujiems darbams. Ne. Bet jokiu būdu negalima ir kaltinti manęs ar kitų čia ilgai dirbančių žmonių ambicijų neturėjimu siekti daugiau. Čia dirba ir lieka tie, kuriems priimtina VRP kultūra, vertybės, žmonės. Ir kurie, kaip kartą pasakė mano nuo neatmenamų laikų čia dirbanti mylima kolegė Lina, „jeigu kartais ir pasiskundžia, vis tiek žino, kad kitaip negali“.
 
Kultūra, kurioje vadovaujantis bendromis vertybėmis sukuriama terpė žmonėms skleistis ir augti. Vertybės, kurių gal mintinai kiekvienas neišvardintų (nors tai gana nesunku - TEPK: tikėjimas, energija, profesionalumas ir komandinis darbas), tačiau savais žodžiais nusakytų labai panašiai. Nes jos neprimestos, o prieš daug metų įkvėptos giliu agentūros įkūrėjų tikėjimu, kuris pasiteisino.
 
Ir vis tik didžiausia VRP vertybe visuomet buvo būtent žmonės. Per tuos metus man būnant VRP dalimi agentūroje nemažai kas pasikeitė, žmonės taip pat. Mūsų biure apsilankę VRP alumnai dažnai nustemba: „Kiek daug naujų veidų...“. Ir jų iš tiesų daug (o dar kiek praktikantų paskutinius pora metų, kurie išėję atveda kitus). Tačiau „suskaičiavę“ pasikeitimus ir jų priežastis matome, kad pagrindinės to priežastys: studijos ar šeimos sukūrimas užsienyje, motinystės džiaugsmai ir rūpesčiai, karjeros aukštumos kliento pusėje ar kitų didelių įmonių komunikacijos skyriuose, ilgos „gyvenimo“ kelionės po svečias šalis ar galiausiai knygų apie jas rašymas, kitų hobių pavertimas pagrindine veikla.
 
Vis dėlto, tiek senbuvius, tiek buvusius ir naujus kolegas vienija kažkas neapčiuopiamo, ką intuityviai apibrėžiame kaip „VRP žmogus“. Ir nors klientai kartais pajuokauja „gal pas jus pagal grožį atrenkama?“, ir tiesų veikiau „pagal gražų požiūrį“. Tai yra norą bendradarbiaujant su kitais čia dirbančiais savo srities profesionalais, „sirgti“ už klientą ir stengtis, kad tose srityse, kuriose mes galime padėti, jam sektųsi.
 
Ar viskas čia tobula? Ne, jeigu tobula yra rimtų iššūkių nebuvimas. Netobula, jeigu pageidaujama mirtinos tylos biure ar darbo „nuo aštuonių iki penkių“. Ir labai netobula, jeigu mėgstama gyvenimą pasiskaninti intrigomis – jų čia tiesiog nėra. Nuoširdžiai – kartais net pasijuokiame prie kavos puodelio: „kas čia per kontora, kurioje nėra pletkų?“.
 
Tokia tad ir kontora. Kurioje bet kurį kolegą gali pasiimti už parankės pietų (beje, tik mūsų biurui sveiką maistą gaminančiame restorane pirmame aukšte) ir pasakyti: „Žiauriai nesidirba, nesugalvoju nieko gero, gal turi minčių?“.  
 
Turintys minčių laukiami prisijungti. O dar labiau tie, kurie perskaitė ir pagalvojo „geras, man tiktų, norėčiau“. 
Esame viena labiausiai patyrusių komunikacijos konsultantų agentūrų Lietuvoje
Strategija. Įgyvendinimas. Rezultatas.