24 gegužės 2011

Baltijos komunikacijos rinka – ėjimas gerai išmintais takais

Praėjusią savaitę Baltijos valstybių komunikacijos konsultantų dėmesio centru porai dienų buvo tapusi Ryga. Čia vėl vyko finaliniai ryšių su visuomene konkurso „Baltic PR Awards“ renginiai ir, žinoma, nugalėtojų apdovanojimo ceremonija.
Kaip paprastai, renginys suteikė puikią progą ne tik pabendrauti su kolegomis, pristatyti darbus, kuriais didžiuojamės, bet ir įvertinti rinkos tendencijas. Kitaip tariant, paragauti „sulčių“, kuriose „verda“ šio krašto komunikacijos konsultantai - bent jau Latvijos ir Lietuvos. Būtent šių šalių įmonių projektai tradiciškai dominavo konkurso finale: iš trisdešimties į jį patekusių darbų, dvi dešimtis įgyvendino Latvijos, šešis Lietuvos, tris Estijos ir vieną Lenkijos ryšių su visuomene specialistai. Darbai varžėsi dešimtyje kategorijų.


Tarp šešių Lietuvos finalininkų šiemet buvo ir du mūsų įgyvendinti projektai. Dėl pergalės viešųjų reikalų kategorijoje grūmėsi Ekonomikos skatinimo plano komunikacija,  o geriausiu Baltijos šalių vidinės komunikacijos projektu pretendavo tapti bendrovės „Intersurgical“ vadovų ugdymo programa „Lengvieji įgūdžiai “. Kitaip nei pernai , šiais metais pirmųjų vietų nelaimėjome. Tačiau ir tą aplinkybę, kad į finalą pateko net du „VRP | Hill & Knowlton“ darbai, laikome svarbiu pasiekimu ir reikšmingu agentūros bei visų jos darbuotojų pripažinimu.


Daugiausiai darbų konkursui pateikę kolegos iš Latvijos tradiciškai ir susižėrė daugiausiai apdovanojimų. Iš kaimyninės šalies šiemet buvo išvežtas vienintelis trofėjus iš dešimties. Pergalę korporatyvinės komunikacijos kategorijoje „nuskynė“ Lietuvos agentūra „Pro Group“, su kuo kolegas nuoširdžiausiai sveikiname.


Vis dėlto, bent jau finale, Latvijos agentūrų dominavimas buvo juntamas ne taip stipriai. Šiemetinis „Baltic PR Awards“ renginys tikrai labiau panėšėjo į tarptautinį, viso regiono konkursą, o ne atvirą Latvijos čempionatą. Ne tik dėl to, kad trečdalis finalininkų buvo ne Latvijos agentūrų darbai, bet ir dėl griežto reikalavimo visus darbus finale pristatyti anglų kalba. Pernai nemaža dalis pristatymų vyko latviškai, kas, reikia pripažinti, kartais gali kiek iškreipti konkurencijos sąlygas...


Žymiai geriau buvo organizuotas ir pats finalas. Atrinkti darbai buvo pristatomi lygiagrečiai trijose auditorijose. Tiek dauguma pranešėjų, tiek renginio vedėjai griežtai paisė laiko ribų, todėl pristatymai vyko sklandžiai ir be didesnių vėlavimų.


Žinoma, dėl sprendimo finalinių darbų pristatymą išskirstyti į tris lygiagrečias dalis, buvo neįmanoma išsamiai susipažinti su visais į finalą patekusiais projektais. Vis dėlto, ir iš to, kiek pavyko išgirsti renginyje, galima pastebėti kelis dalykus.


Pirma, į finalą patekę darbai gal ir galėjo nustebinti apimtimi ir mastais, sudėtingumu ir profesionaliu atlikimu, galiausiai, gražiu pateikimu. Bet ne novatoriškumu. Kažkokių stulbinamų naujovių, ypatingų, netradicinių sprendimų šiemet buvo galima pasigesti – panašu, kad praėjusiais metais ryšių su visuomene specialistai nebuvo perdėm linkę eksperimentuoti ir vaikščiojo gerai išmintais takais. Kas, žinoma, nėra blogai – juk laiko patikrintos priemonės, kaip žinome, paprastai būna vienos rezultatyviausių. Tačiau naujų idėjų „alkio“ pristatyti ir apdovanoti darbai nenumalšino.


Antra vertus, dalykai, kurie dar visai neseniai buvo visiška naujovė, šiandien jau tapo savaime suprantami. Turime omenyje komunikaciją interneto socialiniuose tinkluose. Tokie žodžiai kaip „blog“ (tinklaraštis), „Facebook“, „Twitter“ skambėjo labai dažnai, ir panašu, kad komunikacija skaitmeninėje socialinėje terpėje tapo „kasdiene duona“ tiek ryšių su visuomene konsultantams, tiek klientams.


Trečia, krito į akis bankų aktyvumas. Iš trijų dešimčių finalinių darbų daugiau nei ketvirtadalis, septyni projektai buvo tiesiogiai susiję su bankais, jų veikla ir paslaugomis. Daugumą šių projektų ir įgyvendino pačių bankų komunikacijos specialistai. Su kuo tai galėtume sieti? Galbūt ta aplinkybe, kad bankų paslaugomis šiaip ar taip naudojasi didžioji visuomenės dalis? O gal siekiu tvirtinti pozicijas ekonomikai pamažu atsigaunant? Galbūt šis aktyvumas atspindi ypatingą dėmesį per krizę kiek susvyravusiam bankų įvaizdžiui. O gal nei viena, nei antra, nei trečia – diskutuokime.


Bendrai vertinant, šiemetinis „Baltic PR Awards“ renginys paliko dvejopus jausmus. Smagu matyti jį augant ir tampant vis solidesnį. Įdomu klausytis puikiai parengtų pristatymų, iš kurių daugeliu atveju buvo galima pasisemti vertingos patirties. Malonu suvokti, kad ir patys įgyvendiname projektus, kurie Baltijos šalių rinkoje gali laisvai varžytis dėl geriausiųjų vardo. Apie progą megzti ir tvirtinti pažintis su gildijos nariais, turbūt, nereikia nė kalbėti. Kita vertus, buvo ir nemaloniai nustebinusių dalykų. Pavyzdžiui, ta aplinkybė, kad vienas žiuri narių pats pristatė į finalą patekusį projektą, kuriame jo darbovietė buvo klientas. Projektas, žinoma, pripažįstamas geriausiu savo kategorijoje. Belieka užsidėjus naivuolio kaukę tikėtis, jog taip nutiko todėl, kad darbas išties buvo vertas vadintis geriausiu.


Ar dalyvausime šiame konkurse ateityje? Žinoma, jei tik būsime įgyvendinę projektų, kurie galės konkuruoti dėl aukščiausių pozicijų. Žvilgtelėjęs į šiemet jau įgyvendintus ir dar laukiančius projektus, esu beveik tikras, kad taip ir nutiks.
Esame viena labiausiai patyrusių komunikacijos konsultantų agentūrų Lietuvoje
Strategija. Įgyvendinimas. Rezultatas.