15 sausio 2015

Lietuvos ekonomika augs triskart sparčiau nei euro zonos

Po kiek sulėtėjusios plėtros 2014 m., šiemet Lietuvos ekonomika sugrįš į spartaus augimo vėžes – BVP ūgtels 3,6 proc., skelbiama naujausiame bendrovės „EY“ „Euro zonos ekonomikos prognozių“ leidinyje, kuriame pirmą kartą, kartu su euro zonos narėmis, išsamiai analizuojama ir Lietuvos ekonomika. Augimui paspirtį suteiks įvestas euras, pašalinęs valiutos rizikos kaštus su pagrindinėmis ES rinkomis bei atpiginęs skolinimosi kainą.
Nors 2014 m. dėl susitraukusių eksporto rinkų ir ekonominio sąstingio Rusijoje Lietuvos BVP augimas sulėtėjo ir siekė 2,9 proc., tikimasi, kad eksportui į Europos Sąjungos (ES) šalis įgavus pagreitį, o palūkanų normoms susilyginus su euro zonos palūkanomis, šalies ekonomika šiemet plėsis 3,6 procento. 2016-2018 m. laikotarpiu ji įsibėgės dar sparčiau – augdama iki 4,5-5 proc. per metus.
„Ateinančius ketverius metus Lietuvos augimas euro zonos vidurkį lenks 3 kartus. Panašios tendencijos bus ir kaimyninėse Baltijos šalyse, todėl mūsų regionas, nors sudarantis tik 0,8 proc. viso euro zonos BVP, bus jos augimo vėliavnešiu. Tapus visateise euro zonos nare, prognozuojame, kad vidutiniu laikotarpiu šalies ekonomikos augimas tolydžio stiprės: euro įvedimas, dėl to mažėjančios verslo išlaidos ir augantis pasitikėjimas leis jau šiemet 5,5 proc. padidinti prekybos mastus ir 4 proc. – kapitalinių  investicijų apimtį“, – sakė profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vyk. partneris Baltijos šalyse Jonas Akelis.
Anot „Oxford Economics“ vyr. euro zonos ekonomisto Tomo Rogerso, Lietuvos įtraukimas į tarptautinį „Euro zonos ekonomikos prognozių“ leidinį suteikia galimybę tiesiogiai vertinti ir palyginti šalį su likusiomis euro zonos narėmis. Pasak jo, jau dabar aišku, kad vienos valiutos sąjungoje Lietuvos perspektyvos išlieka vienos geriausių.
„Nors 2014 m. paženklinti privertomis užsienio rinkomis ir ekonominiu sąstingiu Rusijoje, 2015 m. bus kur kas optimistiškesni – Lietuvos BVP (3,6 proc.) augimas bus bene didžiausias visoje euro zonoje. Šalis už nugaros paliks ne tik savo kaimynes Latviją ir Estiją su atitinkamai 3,4 proc. ir 2,7 proc. augimu, bet ir šiemet į spartaus augimo fazę sugrįžusią Airiją (3,2 proc. augimas). Vėl augantis eksportas didins privačias investicijas, kurias skatins ir laisvėjanti pinigų politika visame regione, o tai mažins ir išorinę riziką“, – pastebi T. Rogersas.
Nedarbas šalyje mažės greičiau nei euro zonoje
Pasak ekonomisto, ketverių metų prognozėje, iki pat 2018 m. Lietuva išlaikys sparčiausiai augančios euro zonos valstybės poziciją. Šalyje greičiau nei euro zonoje mažės ir nedarbo lygis – iki 2018 m. prognozuojama jis nukris 4 proc. punktais iki 7,5 proc. (nuo dabar esančių 11,4 proc.), kai euro zonoje jis vis dar bus 10,5 proc. ir per ketverius metus sumažės maždaug 1 proc. punktu.
Anot Rūtos Rodzko, Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėjos, euras suteiks pagreičio ir užsienio prekybai augti.
„Kaip rodo euro zonos senbuvių patirtis, įveikus visus ekonominius trikdžius ir barjerus, užsienio prekyba gali ūgtelėti 5 ar net 10 proc. Beje, prieš kurį laiką sumažėjusios palūkanų normos nefinansiniams verslams bei namų ūkiams turėtų sumažėti dar labiau – tai taip pat lemia eliminuota valiutos keitimo rizika. Todėl reali, apčiuopiama euro įvedimo nauda vidutiniu laikotarpiu (2015-2022 m.) prie BVP turėtų prisidėti apie 2 proc.“, – akcentuoja R. Rodzko.
Kartu su BVP ūgtels infliacija
Pasak „EY“ ekspertų, kartu su BVP 2015 m. Lietuvoje augs ir infliacija. Tačiau, skirtingai nei 2007 m., kuomet Lietuva pirmą kartą pretendavo įsivesti eurą, infliacija bus kur kas nuosaikesnė – pernai ji tesiekė 0,3 proc., o šiemet – 1,4 proc. Tiesa, net ir pasiekusi piką 2016-2018 m., infliacija šalyje vos viršys 2 proc.
„Augsianti infliacija kiek apribos realų darbo užmokesčio augimą, tačiau realios skolinimosi išlaidos išliks mažos. Dėl to tikrai nekils pavojus eksporto konkurencingumui. Be to, po truputį atsitiesiant euro zonai, jau šiemet ims atsigauti ir eksportas, o kitąmet prognozuojama ūgtels apčiuopiamais 8 proc. ir išlaikys panašią plėtrą dar dvejus metus. Nepamirškime ir valiutos pokyčių – JAV doleris vis dar išlaikys stiprėjimo tendencijas euro atžvilgiu, o tai leis papildomai Lietuvos eksportuotojams plėstis už euro zonos ribų“, – pabrėžia J. Akelis.
Viena vertus, prie infliacijos augimo vidutiniu laikotarpiu prisidės ir Vyriausybės sprendimas iki 2016 m. parlamento rinkimų palaikyti nedidelį biudžeto deficitą (tam pasitarnaus ir sumažėję valstybės skolinimosi kaštai). Kita vertus, didesnės viešosios investicijos bus naudingos augantiems infrastruktūros poreikiams, o kylantis vartojimas šalies viduje kompensuos pasitaikysiančius eksporto rinkų netolygumus.
Ilgalaikės perspektyvos teigiamos
Pasak ekspertų, nors trumpalaikes perspektyvas vis dar varžo išorės iššūkiai ir grėsmės, ilgalaikės perspektyvos, priešingai, teikia vilčių. „EY“ ir „Oxford Economics“ vertinimu, maža ir sąlyginai atvira Lietuvos ekonomika gerai atlaikė pasaulinę finansų krizę ir po jos patirtą recesiją, o įgyvendinti pokyčiai kaštų srityje leido atkurti šalies konkurencingumą kur kas greičiau nei tai padarė dauguma kitų ES valstybių.
„Nors didėjantis darbo našumas ir nesumažino nedarbo lygio iki trokštamos ribos, šalies gamybos ir aptarnavimo sektorių perspektyvos nuolat gerėja, o tai, savo ruožtu, leis didinti investicijas ateinančiais metais. Prognozuojant, kad išorės geopolitinė įtampa slūgs, BVP augimo perspektyvos ilguoju laikotarpiu gerės – ypač tada, kai dar labiau sumažės priklausomybė nuo rusiškų dujų“, – sako T. Rogersas.
Labiausiai augs ryšių ir prekybos sektorius
„Oxford Economics“ ekspertai prognozuoja, kad kiti metai, pagal bendrąjį pridėtinės vertės pokytį, bus palankūs prekybos (augimas nuo 1,6 proc. 2014 m. iki 5,5 proc. šiemet), finansų ir verslo paslaugų (nuo 0,9 iki 4,3 proc.) bei ryšių sektoriui (0,8 iki 4,4 proc.). Žemės ūkis išlaikys pernykštį lygį (apie 1,6 proc.), gamybos sektorius sulėtės (nuo 9,5 iki 4,8 proc.), statybų sektorius augs kiek sparčiau nei pernai (nuo 4,4 iki 5,6 proc.), o po pernykščio smukimo kiek atsities komunalinės paslaugos (-2,4 iki 1,5 proc.).
Apie „EY“ „Euro zonos ekonomikos prognozės“ leidinį
Tai – nepriklausomas ir išsamus euro zonos šalių ir jai nepriklausančių ES narių ekonomikų ketvirtinis apžvalgos ir prognozių leidinys. Jis ruošiamas vadovaujantis Europos centrinio banko prognozių modeliu, kartu pasitelkiant ir „Oxford Economics“ pasauliniu ekonomikos modeliu.
Daugiau informacijos: www.ey.com/eef


Apie „Oxford Economics“
„Oxford Economics“ yra viena iš pirmaujančių ekonominių prognozių, konsultacijų ir modelių sudarytojų pasaulyje. „Oxford Economics“ teikia prognozes 200 šalių, 100 sektorių, 3000 Europos ir Azijos miestų bei regionų ekonominio poveikio vertinimus, politikos analizes ir dirba su energetikos bei tvarumo ekonomika.
Apie „EY“
Profesinių paslaugų bendrovė „Ernst & Young Baltic“ – audito, mokesčių, apskaitos, teisinių, valdymo ir įmonių sandorių konsultacijų paslaugų lyderė Baltijos šalyse, vienijanti daugiau kaip 500 joje dirbančių specialistų ir priklausanti tarptautiniam „EY“ tinklui.
 
Esame viena labiausiai patyrusių komunikacijos konsultantų agentūrų Lietuvoje.
Tikime, kad komunikacija ne tik keičia pasaulį. Ji ir padeda pasikeitusiame pasaulyje.
Apie mūsų veiklą - iš pirmų lūpų.