30 lapkričio 2012

„Canon“ ambasadoriaus Thorsteno Milse patarimai

1965 metais Vokietijos mieste Bylefelde gimęs gamtos fotografas Thorstenas Milse baigė grafikos dizaino studijas, tačiau nusprendė visą savo laiką skirti fotografo karjerai. Thorstenas specializuojasi kraštovaizdžio ir gyvūnijos fotografijoje, didžiausią dėmesį skirdamas gamtosaugai ir nykstančioms rūšims.
„Canon“ ambasadoriaus Thorsteno Milse patarimai
Nuo 1990 metų jis fotografavo įvairią gyvūniją – nuo gepardų, liūtų ir leopardų Afrikoje iki kengūrų ir koalų Australijoje, nuo tigrų Indijoje ir imperatoriškųjų pingvinų Antarktidoje iki jūrų vėplių ir baltųjų lokių Arktyje. Jo nuotraukos publikuotos 25 šalyse leidžiamuose prestižiniuose gamtos žurnaluose, kaip antai GEO, „BBC Wildlife“, „Illustreret Videnskab“ ir „Nature’s Best Photography“. Jo stulbinami darbai apdovanoti ne vienu tarptautiniu prizu, iš kurių galima paminėti „BBC Wildlife“ metų fotografo (gyvūnų elgsena) ir „Nature’s Best Photo“ konkurso didįjį prizą.


Nuo 2004 iki 2008 metų jis lankėsi Žemės ašigalių regionuose, dažnai lauke prabūdamas po keletą savaičių, kad galėtų užfiksuoti ypač įspūdingų kovos už būvį akimirkų. 2010 metų pradžioje Thorstenas daug laiko skyrė fotografuodamas ilgauodeges makakas Balyje ir išleido savo knygą „Paskutinieji Afrikos tyrai. Namibijos Griaučių krantas“ („Afrikas letzte Wildnis: Namibias Skelettküste“).


2011 metų pabaigoje išleista jo dovanų knyga „Ašigalių pasaulis“, vainikavusi daugiau nei šešerių metų darbą Arkties ir Antarkties regionuose, o 2012 m. su „Canon“ skaitmeniniais veidrodiniais fotoaparatais EOS ir EF serijos objektyvais jis fotografavo gyvūniją Pietų Amerikoje ir Europoje.


„Canon Europe“ ambasadorius, profesionalus fotografas Thorstenas Milse, šių metų rugpjūtį dalyvavo Pasaulio gamtos fondo surengtoje gamtosaugos ekspedicijoje burlaiviu į Arktį. Ekspedicija yra viena iš Pasaulio gamtos fondo organizuojamo projekto „Paskutinė apledėjusi vietovė“ dalių. Fotografas T. Milse dalyvavo pirmajame Grenlandijos ekspedicijos etape, kurio dalyviai išvyko iš Upernaviko ir keliavo į Kanaką. Dirbdamas su Pasaulio gamtos fondo specialistų ir mokslininkų komanda, jis kūrė dokumentinę medžiagą apie Arkties aplinką.


„Šį kartą mano užduotis skyrėsi nuo ankstesnių kelionių į Arkties regioną – svarbiausia buvo perteikti kraštovaizdžio spalvas ir struktūrą, o ne tenykštę gyvūniją. Tam reikėjo kitokios metodikos: iki šiol fotografuodamas baltosios lokės jauniklius arba ruonių mažylius paprastai ilgokai užsibūdavau vienoje vietoje stebėdamas ir stengdamasis sužinoti, kaip elgiasi šie gyvūnai. Dalyvaujant projekte „Paskutinė apledėjusi vietovė“ teko nuolat keliauti laivu pakrantėmis, todėl privalėjau dirbti kitaip“, – sakė fotografas.


Būdama gamtosaugos atvaizdus kuriančia Pasaulio gamtos fondo partnere, bendrovė „Canon“ rėmė kelionės misiją, kurios tikslas – ištirti, kaip ateityje galima pasirūpinti vietovėmis, kuriose, tikėtina, ledas išsilaikys ilgiausiai. „Canon“ ir Pasaulio gamtos fondą vienija viltis, kad vaizdo galia padės atskleisti sparčiai besikeičiančio Arkties kraštovaizdžio aplinkos būklę.


„Nuotraukomis dažnai galima pasakyti daugiau nei žodžiais. Jei sugebėsiu parodyti, ką privalome tausoti, žmonėms pavyks pažvelgti į pasaulį, kurio jie galbūt niekada neišvys ir negalės jame pabuvoti“, – fotografijos ir gamtosaugos ryšį apibūdino T. Milse.


Nenaudokite fotoaparato trikojų.


Beveik neįmanoma naudotis trikoju ant mažų laivų denio, todėl man labiausiai praverčia „Canon“ objektyvai su vaizdo stabilizatoriumi. Juos naudojant nuotraukos tikrai bus ryškesnės, net jei denį skalaus bangos.


Įsijunkite fotoaparato tinklelį, kad horizontas nekeltų rūpesčių.


Mažame laive nelengva nuotraukose išlaikyti tiesų horizontą. Tinklelio funkcija ypač naudinga, kai stengiatės, kad nė viena nuotrauka nebūtų pakrypusi.


Pasirūpinkite, kad fotoaparatas veiktų sudėtingomis sąlygomis.


Fotografuodamas šaltyje arba šlapioje aplinkoje, reikmenis susidedu į specialų krepšį, kuris yra atsparus šalčiui, nelaidus vandeniui ir apsaugo nuo drėgmės. Iš patirties žinau, kad taip pasiruošus niekas, net didžiausias šaltis, nesutrukdys užfiksuoti geriausių kadrų.


Šaltyje nepamirškite pirštinių.


Šaltyje būtina mūvėti pirštuotas arba kumštines pirštines, tačiau tai apsunkina darbą. Tokiais atvejais renkuosi „Canon“ korpusus EOS-1D, kurie turi paprasčiau valdomą sparčiojo valdymo ratuką.


Naudokite ne vieną fotoaparatą.


Kai jūra nerami, ne visada paprasta, o kartais net neįmanoma keisti objektyvų. Man dirbti lengviau su keliais fotoaparatais iškart, nes skirtingais objektyvais galiu naudotis jų nekeisdamas.


Neprisikraukite daug daiktų ir laikykite juos po ranka.


Kai laive tiek mažai vietos, sunkoka rūpintis tiek tuo, kaip tinkamai pasidėti visą įrangą, tiek ir būti pasirengus fotografuoti reikiamu metu.


T. Milse į burlaivį „Artic Tern“ (arktinė žuvėdra) pasiėmė du „Canon“ fotoaparatus – EOS-1D X ir EOS 5D Mark III. Gyvūnus fotografavo objektyvais „EF 600 mm f/4L IS II USM“ ir „EF 300 mm f/2,8L IS II USM“, o kitoms nuotraukoms naudojo „EF 8–15 mm f/4L Fisheye USM“, „EF 16–35 mm f/2,8L II USM“, „EF 50 mm f/1,2L USM“ ir „EF 70–200 mm f/2,8L IS II USM“. T. Milse įsidėjo židinio nuotolio objektyvą ir blykstę „Speedlite“, be to, kad nereikėtų trikojo ir siūbuojančiame laive pavyktų padaryti ryškių nuotraukų, rinkosi „Canon“ IS tipo objektyvus (su vaizdo stabilizatoriumi).
Esame viena labiausiai patyrusių komunikacijos konsultantų agentūrų Lietuvoje.
Tikime, kad komunikacija ne tik keičia pasaulį. Ji ir padeda pasikeitusiame pasaulyje.
Apie mūsų veiklą - iš pirmų lūpų.